Hipertenzija kas tai su paveikslėliais. METOPROLOL-RATIOPHARM, mg, tabletės, N30 | Gintarinė

Atliekami tyrimai

Svei­kos gy­ven­se­nos ug­dy­mas Lie­tu­vo­je pa­ty­rė fias­ko.

  1. Pacientas dėl hipertenzijos
  2. Hipertenzija ir mobilizacija
  3. Atliekami tyrimai
  4. ACCUZIDE, 20/12,5 mg, plėvele dengtos tabletės, N30 | Gintarinė

Tai paaiškėjo po Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­minin­ko profesoriaus Juozo Pundziaus pranešimo Seime m. Ši te­ma­ti­ka ati­tin­ka Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos me­ti­nį de­vi­zą, ra­gi­nan­tį ko­vo­ti su ci­vi­li­za­ci­jos rykš­te — hi­per­ten­zi­ja. Ji pri­me­na, kad hi­per­ten­zi­ja daž­niau­siai bū­na ne­by­li žu­di­kė, žmo­nės daž­nai ne­jau­čia, kad ser­ga ši­ta li­ga, bet kren­ta be są­mo­nės ir ne­re­tai mirš­ta.

Kaip at­ro­do Lie­tu­va tarp ki­tų ša­lių? De­ja, ji už­ima tre­čią vie­tą pa­gal šios li­gos pa­pli­ti­mo daž­nį.

Koks vi­du­ti­nis Lie­tu­vos žmo­nių ar­te­ri­nis spau­di­mas? Eu­ro­po­je — vie­nas iš di­džiau­sių. Kaip pa­vyks­ta su­kon­tro­liuo­ti jau ži­no­mą ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą?

Pasaulinė sveikatos diena buvo skirta arterinės hipertenzijos profilaktikai | failitus.lt

Lietuva — ket­vir­ta nuo ga­lo. Ser­ga­mu­mas hi­per­ten­zi­ja kas­met Lie­tu­vo­je di­dė­ja ir per pas­taruosius de­vy­ne­rius me­tus iš­au­go net ke­liais pro­cen­tais.

hipertenzija 88 metai pranajama ir hipertenzija

Prog­no­zuo­ja­ma, kad iki me­tų iš­si­vys­čiu­sio­se pa­sau­lio ša­ly­se hi­per­ten­zi­ja iš­augs 29 proc.

Kaip Lie­tu­va tvar­ko­si su šia pro­ble­ma ir ar yra pa­si­ruo­šu­si pri­im­ti grės­min­gą hi­per­ten­zi­jos di­dė­ji­mo iš­šū­kį? Verta pri­min­ti, ko­kio­mis kryp­ti­mis ga­li­ma val­dy­ti hi­per­ten­zi­ją. Kaip ir vi­sas ki­tas li­gas… Mirš­ta­mu­mo ma­ži­ni­mas — tai ko­ky­biš­kos me­di­ci­nos pa­gal­bos ­tei­ki­mas jau su­sir­gu­siam žmo­gui. Ser­ga­mu­mo už­kar­dy­mas — sie­ki­mas, kad ma­žiau žmo­nių su­sirg­tų, ir tai su­da­ro ben­drą mir­tin­gu­mo ro­dik­lį, ku­ris yra ly­gi­na­mas pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je.

Ar ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos ir jos kom­pli­ka­ci­jų kon­tro­lė Lie­tu­vo­je yra tin­ka­ma?

galite gerti valerijoną su hipertenzija lengvos priemonės nuo hipertenzijos

Rei­kė­tų žvelgti per ser­gan­čių­jų iš­aiš­ki­ni­mo pre­ven­ci­nių pro­gra­mų bei hi­per­ten­zi­jos gy­dy­mo ir kon­tro­lės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mos priz­mę. De­ja, moks­li­nin­kai sa­vo pra­ne­ši­muo­se tei­gia, kad hi­per­ten­zi­jos ir jos kom­pli­ka­ci­jų kon­tro­lė Lie­tu­vo­je yra ne­pa­ten­ki­na­ma.

Tai­gi kas le­mia šias ne­sėk­mes? Pir­miau­sia — sis­te­mi­nės ir va­dy­bi­nės svei­ka­tos sis­te­mos ydos. Iki šiol bu­vo ma­no­ma, kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja pa­ra­šys įsa­ky­mą, ir šei­mos gy­dy­to­jas iš­spręs vi­sas pro­ble­mas. De­ja, tu­ri įsi­trauk­ti ir pats pa­cien­tas, ir vi­suo­me­nė, ir vi­sa ap­lin­ka, ir ki­ti sek­to­riai. Di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė ten­ka pa­čiam hipertenzija kas tai su paveikslėliais, jo raš­tin­gu­mui, gy­dy­to­jo pa­skir­to gy­dy­mo ir gy­ven­se­nos nu­ro­dy­mų ig­no­ra­vi­mui, mo­ty­va­ci­jos kon­tro­liuo­ti li­gą sto­ka.

Jei­gu iš pra­džių nu­sta­čius li­gą at­ro­do, kad pa­cien­tas sten­gia­si kon­tro­liuo­ti, tai pa­laips­niui ben­dra­dar­bia­vi­mas, kon­tro­liuo­jant li­gą, silps­ta. Op­ti­ma­lus gy­dy­to­jų ir pa­cien­to at­sa­ko­my­bės lai­ko san­ty­kis tu­rė­tų bū­ti 90 ir Vis dėl­to pa­cien­tas tu­rė­tų dau­giau at­sa­ky­ti už hipertenzija kas tai su paveikslėliais li­gą.

Pir­miau­sia pa­cien­tas tu­ri bū­ti in­for­muo­ja­mas ne tik iš kny­gų, bet ir vi­so­mis ma­si­nė­mis in­for­ma­ci­jos prie­mo­nė­mis, in­ter­ne­tu — apie sa­vo svei­ka­tos iš­sau­go­ji­mą, kaip iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų, ir ga­lė­tų tu­rė­ti re­a­lių lū­kes­čių. Dabar ma­no­ma, kad gy­dy­to­jai vis­ką iš­aiškins, o pa­cien­tas iš­moks gy­ven­ti pa­gal nu­ro­dy­mą.

Ta­čiau vi­si ži­no­me, kad šei­mos gy­dy­to­jai ir ap­skri­tai gy­dy­to­jai yra ap­krau­ti di­džiu­liais krū­viais, po­pie­rių ra­šy­mu. Per po­pie­rius gy­dy­to­jas ir pa­cien­tas ne­tu­ri ga­li­my­bės gerai vie­nas kitą pa­ma­ty­ti, jau ne­kal­bant apie li­gos kon­tro­lės ap­tari­mą.

Šian­dien kon­sta­tuo­ja­ma, kad pa­cien­tų mo­tyva­ci­ja kon­tro­liuo­jant li­gą yra ne­pa­kan­ka­ma ir pri­klau­so hipertenzija kas tai su paveikslėliais iš­si­la­vi­ni­mo, ly­ties ir li­gos truk­mės. Aiš­ku, la­biau iš­si­la­vi­nę žmo­nės, mo­te­rys ir ką tik su­sir­gę la­biau lin­kę kon­tro­liuo­ti. Stuburas ir hipertenzija, il­giau ser­gan­tys hi­per­ten­zi­ja, ne­be­si­lai­ko gy­dy­to­jų nu­rody­mų, o net­gi prak­ti­niai krau­jo­spūdžio ma­ta­vi­mo įgū­džiai nė­ra pa­kan­ka­mi, net­gi me­di­ci­nos dar­buo­to­jų.

METOPROLOL-RATIOPHARM, 100 mg, tabletės, N30

Pa­tei­kia­mas la­bai mar­gas Lie­tu­vos li­go­nių že­mė­la­pis, ta­čiau, at­ro­do, tai su­si­ję ne su epi­de­mio­lo­gi­niais pa­ki­ti­mais, bet su diag­nos­ti­kos ir re­gist­ra­vi­mo ydo­mis. Pa­na­šus že­mė­la­pis bu­vo fik­suo­tas ir In­di­jo­je, ta­čiau in­dai įdėmiai pa­si­žiū­rė­jo, ir pa­si­ro­dė, kad kai­miš­ko­se vie­to­vė­se, kur, at­ro­dė, nė­ra hi­per­ten­zi­jos, paplitusi ly­giai to­kia pa­ti hi­per­ten­zi­ja.

Tai­gi mes esa­me pa­na­šūs į In­di­ją, bet Lat­vi­ja ir Es­ti­ja ir­gi patiria to­kių pro­ble­mų, ki­tos iš­si­vys­čiu­sios ša­lys — gal ma­žes­nių. Kaip pacientus įtraukti į ligos gydymą? Tai­gi kaip pa­cien­tus ben­dra­dar­biau­jant įtrauk­ti į li­gos gy­dy­mą? Tu­rė­tų bū­ti skir­ta lė­šų ir pa­reng­tos spe­cia­lios pa­cien­tų mo­ky­mo pro­gra­mos. Pir­miau­sia rei­kė­tų kreip­tis į uni­ver­si­te­tus, už­sa­ky­ti ši­to­kias pro­gra­mas.

Lė­ti­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių pa­cien­tų mo­ky­mui ir pe­ri­odiš­kam ži­nių kaupimui bū­ti­na nu­ma­ty­ti iš­tek­lius, — tai lė­šos mo­ky­to­jams, in­fra­struk­tū­rai su­kur­ti. De­ja, šian­dien Lie­tu­vo­je mes šitokių programų ne­tu­ri­me, o vi­sos ap­lin­ki­nės ci­vi­li­zuo­tos ša­lys tu­ri.

Dau­ge­lis ša­lių įtei­si­na pa­cien­tų ži­nių pa­tik­ri­ni­mą ir su­sie­ja tai su di­fe­ren­ci­juo­tu svei­ka­tos drau­di­mo mo­kes­čiu. Jei­gu pa­cien­tas ne­iš­lai­kė eg­za­mi­no, va­di­na­si, jis ne­si­mo­kė, kaip sa­vo li­gą kon­tro­liuo­ti, to­dėl yra pri­vers­tas mo­kė­ti di­des­nius svei­ka­tos mo­kes­čius. Į pa­cien­tų tin­ka­mo da­ly­va­vi­mo gy­dan­tis pro­ce­są rei­kia įdieg­ti ob­jek­ty­vią kon­tro­lės receptinė hipertenzija, lei­džian­čią pa­tik­rin­ti, kaip pa­cien­tas vyk­do jau pa­skir­tą gy­do­mą­jį re­ži­mą: ar me­ta rū­ky­ti, pa­kan­ka­mai ju­da, at­si­kra­to svo­rio, ar var­to­ja pa­skir­tus vais­tus ir pa­na­šiai.

Vėl­gi pa­žan­gios ša­lys ma­to ke­lią įtei­sin­ti di­fe­ren­ci­juo­tus pa­di­din­tus mo­kes­čius tiems hipertenzija kas tai su paveikslėliais, ku­rie ne­si­rū­pi­na sa­vo svei­ka­ta. Grėsmingos komplikacijos Tampa vis aktualesnė ar­te­ri­nės hi­per­ten­zi­jos kom­pli­ka­ci­jų, mirš­ta­mu­mo kon­tro­lė. Grės­min­giau­sia kom­pli­ka­ci­ja — gal­vos sme­ge­nų in­sul­tas, t. Lie­tu­vo­je mirš­ta­mu­mas nuo he­mo­ra­gi­nio in­sul­to yra ne­pa­ten­ki­na­mai di­de­lis, tai de­monst­ruo­ja skai­čiai ir krei­vės.

Vy­rai per 30 me­tų Lie­tu­vo­je net 13 proc. Kiek ge­res­nė yra moterų si­tu­a­ci­ja, ta­čiau taip pat at­si­lie­kama nuo Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių. Ar tu­ri­me pa­kan­ka­mai ga­li­my­bių iš­spręs­ti šią pro­ble­mą? Svarbu pa­sa­ky­ti, kad žmo­nių iš­tek­liai, gy­dy­to­jai, me­di­kai yra aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos, ir tik­rai ga­lė­tų su­teik­ti rei­kalingą pa­gal­bą.

Kodėl vis dar kenkiu pats sau, nors žinau, jog tai daryti yra negerai? Šioje parodoje eksponuojami įvairūs grafiniai elementai: pašto ženkliukai, piešinėliai ant cigarečių pakelių, gatvės plakatai… Daugiau nei grafinių objektų yra eksponuojama šioje parodoje tam, jog žmogus pamatytų, jog meniniai vaizdai išties gali ir privalo kalbėti žmogui apie tai, ką jis daro ne taip ir ką turėtų keisti.

Yra pa­ten­ki­na­mas ap­rū­pi­ni­mas įran­ga ir apa­ra­tū­ra. Ta­čiau — ne­ti­ku­si va­dy­ba ir or­ga­ni­za­ci­ja, ne­už­tik­ri­nan­ti la­bai sku­bios diag­nos­ti­kos ir sku­bių bū­ti­nų in­ter­ven­ci­jų. Mū­sų eks­per­tė pro­fe­so­rė D. Ras­te­ny­tė yra pa­ren­gu­si sche­mą, kaip nu­sta­čius in­sul­tą tu­rė­tų ju­dė­ti pa­cien­tas.

Prak­tiš­kai grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba per 1 valandą tu­ri at­vež­ti pa­cien­tą į in­sul­to cen­trą, kuriame bū­tų ga­li­ma at­lik­ti trom­bo­li­zę, neu­ro­chi­rur­gi­nę ope­ra­ci­ją, o kai ku­riuo­se cen­truo­se, sa­ky­ki­me, Kau­no kli­ni­ko­se, ir trom­bek­to­mi­ją, ne­in­va­zi­nę galvos smegenų trom­bek­to­mi­ją, pa­ša­lin­ti krau­ja­gys­lės trom­bą. Bet tai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta per vieną valandą.

Kai ku­rie kar­dio­lo­gai, žy­mūs kar­dio­lo­gai, juo­kau­ja, kad jei­gu no­ri­me le­ga­liai nu­žu­dy­ti sa­vo ar­ti­mą žmo­gų, pir­miau­sia jį nu­vež­ki­me į ra­jo­no li­go­ni­nę, ku­ri su­gaiš ke­lias va­lan­das, o po to gal ligonis pa­teks į cen­trą, kuriame  jau ne­bus ga­li­ma pa­dė­ti. Ki­ta pro­ble­ma — kad pa­cien­tai, pa­te­kę į cen­trą, tu­ri bū­ti iš­ti­ria­mi la­bai grei­tai, iš esmės tik 10—15 proc.

De­ja, hipertenzija kas tai su paveikslėliais proc. Šiuos pa­cien­tus rei­kia grei­tai iš­vež­ti į ra­jo­no li­go­ni­nes, į re­a­bi­li­ta­ci­jos įstai­gas, o čia su­si­du­ria­me su lo­gis­ti­kos pro­ble­mo­mis, sun­kiai iš­spren­džia­ma per­ve­ži­mo pro­ble­ma. Na­cio­na­li­nė svei­ka­tos ta­ry­ba  pri­ta­ria li­go­ni­nių tin­klo cen­tra­li­za­vi­mui ir per­kė­li­mui val­s­­ty­bės lyg­me­niu, nes da­bar­ti­nis tų pa­čių ant­ri­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mo funk­ci­jų pa­da­li­ni­mas tiek vals­ty­bės, tiek sa­vi­val­dy­bių lyg­me­niu iki šiol yra su­kė­lęs cha­o­tiš­ką pa­slau­gų tei­ki­mą, ne­su­si­kal­bė­ji­mą ir tam­pa stab­džiu at­ei­ty­je op­ti­mi­zuo­ti Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­mos tin­klą.

Išeičių beieškant Svei­kos gy­ven­se­nos ABC yra la­bai pa­pras­ta: val­gy­ti tiek, kiek rei­kia nor­ma­liam gy­ve­ni­mui už­tik­rin­ti, ir per die­ną mi­ni­ma­liai, nors 30 minučių, pa­ju­dė­ti. Bet ši­ta pro­ble­ma tę­sia­si nuo an­ti­kos lai­kų, nes la­bai ska­nu daug pa­val­gy­ti ir la­bai ma­lo­nu pa­gu­lė­ti. O šiuo­lai­ki­nis pa­sau­lis, ku­ris su­tei­kia ga­li­my­bę žmo­gui bui­tį pa­leng­vin­ti ir at­pa­lai­duo­ja nuo neurologai gydo hipertenziją bui­ti­nių pa­rei­gų, už­tik­ri­na pa­grin­di­nius gy­ve­ni­mo po­rei­kius, tvir­ki­na žmo­nes.

Tai­gi fi­zi­nio pa­sy­vu­mo pa­sek­mės Lie­tu­vo­je yra ga­na di­de­lės. Lie­tu­vo­je kas tre­čias su­au­gęs as­muo tu­ri ant­svo­rio, o nuo m. Ne­ri­mą ke­lia vai­kų ne­jud­ru­mo di­dė­ji­mas ir su tuo su­si­jęs jų fi­zi­nės būk­lės blo­gė­ji­mas. Tai ką da­ry­ti? Kaip pa­da­ry­ti, kad žmo­nės tin­ka­mai mai­tin­tų­si ir pa­kan­ka­mai ju­dė­tų, svei­kai gy­ven­tų? Yra pa­si­tei­si­nu­sios svei­kos gy­ven­se­nos už­tik­ri­ni­mo po­li­ti­kos kryp­tys — ma­žin­ti svei­ka­tai ne­pa­lan­kių pro­duk­tų pa­siū­lą, taip pat ir ža­lin­gų svei­ka­tai pro­duk­tų pasiūlą, ug­dy­ti kiek­vie­no žmo­gaus svei­kus po­rei­kius.

Šio­mis kryp­ti­mis ir tu­ri dirb­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai. Al­ko­ho­lis Lie­tu­vo­je iš­lie­ka pro­ble­ma Nr. Tai sa­ko ir mū­sų eks­per­tai, ir at­vy­kę į mū­sų ša­lį ki­ti eks­per­tai. Pa­sau­lio pa­tir­tis ro­do, kad re­kla­mos už­drau­di­mas, par­da­vi­mų lai­ko ap­ri­bo­ji­mas, par­da­vi­mų vie­tos ir am­žiaus ap­ri­bo­ji­mas, ak­ci­zai yra pa­rei­ga vals­ty­bei už­tik­ri­nant rū­pestį sa­vo žmo­nių svei­ka­ta.

Drus­kos var­to­ji­mas — apie jį ma­žai Lie­tu­vo­je kal­ba­ma, bet druska pri­ski­ria­ma vie­nam iš tri­jų bal­tų­jų žu­di­kų. Yra tam tik­rų pro­gra­mų, ku­rias vyk­do, įsi­trau­kė Na­cio­na­li­nis mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tas. Svei­kin­ti­nos Valstybinės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo dr.

Jono Mi­liaus ini­cia­ty­vos šia lin­kme.

Kai kur pa­sau­ly­je, pa­žan­gio­se ša­ly­se, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, yra įsta­ty­mais reg­la­men­tuo­ti ne­pa­lan­kaus svei­ka­tai mais­to pri­ei­na­mu­mo ap­ri­bo­ji­mai. Ta­čiau šian­dien pre­ky­bos cen­truo­se vi­sa­da pas­ku­ti­nę mi­nu­tę ga­li­ma įsi­gy­ti būtent ne­pa­lan­kių svei­ka­tai mais­to pro­duk­tų. Kal­bant su Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos at­sto­vais Na­cio­na­li­nė­je svei­ka­tos ta­ry­bo­je, vis dėl­to ne­pa­vy­ko iš jų iš­gau­ti pa­ža­do, kad jie at­si­sa­kys da­lies pel­no žmo­nių svei­ka­tos la­bui ir pa­trauks nuo ka­sų vi­sus tuos ne­pa­lan­kius svei­ka­tai pro­duk­tus, ku­rių pas­ku­ti­nę mi­nu­tę ga­li­ma įsi­gy­ti.

O gal ten ga­lė­tų at­si­ras­ti, kaip ki­to­se ša­ly­se, sa­ky­kim, Ame­ri­ko­je, nu­skus­tų mor­ky­čių ne­di­de­lis pa­ke­lis, — tik per­ėjęs, su­mo­kė­jęs pi­ni­gą, ga­li at­si­plėš­ti ir jas val­gy­ti ei­da­mas į fil­mą ar­ba pa­si­vaikš­čio­ti.

Tai yra svei­ka, tai kei­čia traškučius,  ko­kako­lą ir pa­na­šiai. Bent jau pa­keis­ki­me bul­vi­nius traškučius vai­si­niais traškučiais ir pa­na­šiais pro­duk­tais. Infrastruktūra, tarnaujanti žmonių sveikatai Kalbant apie in­fra­struk­tū­rą, ku­ri tar­nau­ja žmo­nių svei­ka­tai, su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia Lie­tu­vos dvi­ra­čių ta­kai: mies­tų gat­vė­se nė­ra iš­skir­ta dvi­ra­čių juos­tų, to­dėl dvi­ra­čiu va­žiuo­ti yra la­bai ne­sau­gu. Tarkim, aš la­bai no­rė­čiau va­žiuo­ti į dar­bą dvi­ra­čiu, bet bi­jau, kad vis dėl­to vie­ną die­ną bū­siu už­muš­tas, to­dėl ne­va­žiuo­ju.

Rei­kia pla­nuo­jant mies­tus nu­ma­ty­ti tokias vie­tas. Šian­dien dvi­ra­čių ta­kai Lie­tu­vo­je yra tie­sia­mi, ir ne­re­tai tie­sia­mi ten, kur yra vie­tos dvi­ra­čių ta­kams, bet ne ten, kur pa­to­gu bū­tų žmo­nėms nuo jų gy­ve­na­mo­sios vie­tos pa­siek­ti mo­kyk­las, par­duo­tu­ves, miš­kus, upes, dar­bo­vie­tes. Nėra tam vie­tos mū­sų did­mies­čiuo­se. Pa­vyz­džiai ro­do, kad Olan­di­ja, Da­ni­ja, Skan­di­na­vi­ja vis dėl­to ran­da tas vie­tas dvi­ra­čių ta­kams, kad ga­lė­tų sau­giau va­žiuo­ti žmo­nės.

Ams­ter­da­mo dvi­ra­čių aikštelė prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties įspū­din­gai at­ro­do. Su­va­žiuo­ja hipertenzija kas tai su paveikslėliais dvi­ra­čiais, sė­da į trau­ki­nį ir to­liau va­žiuo­ja ne­terš­da­mi oro trau­ki­niu. Vėl at­vykę į sa­vo sto­tį, sė­da ant ki­to dvi­ra­čio, mina to­liau į dar­bą ir pa­na­šiai. Ka­da mes su­ge­bė­si­me pa­siek­ti ši­to­kį in­fra­struk­tū­ros lygį, hipertenzija kas tai su paveikslėliais pir­miau­sia — pa­kei­si­me mies­tų pla­nuo­to­jų men­ta­li­te­tą?

Iš tie­sų — pa­ra­dok­sas, kad efek­ty­viau­sia yra spon­ta­niš­ko ju­dė­ji­mo for­ma, ir jai rei­kia la­bai ma­žai, ne­bran­gios in­fra­struk­tū­ros, ta­čiau ji nė­ra su­tvar­ky­ta. Ji la­biau­siai ap­leis­ta. Vie­šų­jų fi­nan­sų pa­nau­do­ji­mo pri­ori­te­tas bū­tų kaip tik sutvarkyti rek­re­a­ci­nes, leng­vai pa­sie­kia­mas, sau­gias ap­lin­kos vietoves visoje šalyje.

Bū­ti­na hipertenzija kas tai su paveikslėliais vai­kus į su­tvar­ky­tus kie­mus, pasirūpinti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kais, iš­vy­ti au­to­mo­bi­lius iš kie­mų. To­ly­gios są­ly­gos tu­ri bū­ti su­kur­tos vi­so­je Lie­tu­vo­je. Šian­dien vėl aukš­čiau­sio lygio de­ba­tuo­se dis­ku­tuo­ja­ma, kad rei­kia Lie­tu­vai bū­ti­nai pir­miau­sia na­cio­na­li­nio sta­dio­no, kad šalies žmo­nių svei­ka­ta pa­ge­rin­tų.

kaip išvengti paveldimos hipertenzijos hipertenzija atakuoja simptomus

Gal ir rei­kia Lie­tu­vos pres­ti­žui ge­ro sta­dio­no, nes sa­koma, į Kau­ną va­žiuo­ti žais­ti fut­bo­lo yra diabeto hipertenzijos regėjimas gar­bė Lie­tu­vai, bet bū­ti­na su­tvar­ky­ti in­fra­struk­tū­rą, pri­ei­na­mą pla­čia­jai vi­suo­me­nei, o sta­dio­nai yra spor­to ver­slo, pra­mo­gų ver­slo aktualija, gal ir Lie­tu­vos pres­ti­žo da­lis, bet ne svei­ka­tos pri­ori­te­tas.

Tas pats kal­ba­ma ir apie di­džiu­les are­nas. Ar rei­kia Lie­tu­vai ba­sei­nų? Aiš­ku, rei­kia, nes pa­sken­di­mų skai­čiu­mi Lie­tu­va 7,5 kar­to vir­ši­ja 27 ša­lių Eu­ro­pos vi­dur­kį. Ne­mo­ka žmo­nės plauk­ti. Svar­biau­sia iš­mo­ky­ti plauk­ti. Rei­kia ba­sei­nų vi­sur Lie­tu­vo­je, o ne vie­no­je vie­to­je — už 60 mln. Lt, nes ga­li­ma iš pa­sau­lio nu­pirk­ti už 60 mln. Lt 5—6 to­kius pi­gius se­ri­ji­nius sta­dio­nus. Ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu ne­pa­tei­si­na­ma in­ves­tuo­ti di­džiu­lius pi­ni­gus į vie­ną įvai­raus pri­tai­ko­mu­mo ba­sei­ną, mul­ti­funk­ci­nį ba­sei­ną.

Gal jis kurs nors Gren­lan­di­jo­je tin­ka, kur ne­daug žmo­nių. Lie­tu­vai rei­kia vi­so­kių ba­sei­nų. Sveikos gyvensenos ugdymo fiasko: kodėl?

ACCUZIDE, 20/12,5 mg, plėvele dengtos tabletės, N30

Svarbu pabrėžti, kad svei­kos gy­ven­se­nos ug­dy­mas Lie­tu­vo­je pa­ty­rė fias­ko. Lie­tu­vos moks­lei­vių fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo lyg­muo yra vie­nas pras­čiau­sių Eu­ro­po­je. Nors pas­taraisiais me­tais ir su­ak­ty­vė­jo svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­ga­vi­mas, praėjusieji me­tai — Svei­ka­ti­ni­mo me­tai — pa­si­žy­mė­jo ži­niask­lai­do­je, ma­tė­me įvai­riau­sių pa­vyz­džių, ta­čiau po­slin­kiai yra mi­ni­ma­lūs.

Galbūt jus domina