Kaip hipertenzija veikia psichiką

kaip hipertenzija veikia psichiką

Psichosomatiniai sutrikimai Šeimos gydytojai tikrai žino pacientų grupę, kuri, kaip sakoma, ieško ligos. Manoma, kad tokių gali būti net trečdalis visų pacientų.

  • Nuo angiotenzino priklausoma hipertenzija
  • Kaip gydyti širdies hipertenziją liaudies gynimo priemonėmis
  • Kaip rūkymas veikia hipertenziją
  • Ar tikrai orai turi įtakos sveikatai, o per pilnatį sutrinka psichika?
  • Rubrika: Rikiavimas: Užsidenkite ausis: paaiškėjo netikėta priežastis, kodėl miestų gyventojams labiausiai gresia didesnis kraujo spaudimas, infarktai, kraujagyslių nepakankamumas ir daugybė kitų ligų Transporto ir statybų triukšmas neigiamai veikia ir fizinę, ir protinę būklę Gyvenimas didmiestyje turi savo privalumų, tačiau esama ir nemažų trūkumų.
  • Start Page Kaip hipertenzija veikia psichiką Kaip hipertenzija veikia psichiką Portalas 15min paaiškina, iš kur kilo tikėjimas, kad pilnatis veikia žmogaus psichiką, ir ką apie tai sako mokslas.

Ar bent dalis jų kreipiasi į jus? Gal kai kurie kreipiasi dėl kitų priežasčių, bet konsultacijų metu išsiaiškinate apie psichosomatines problemas?

Kaip hipertenzija veikia psichiką, nuo hipertenzijos be kontraindikacijų

Dažniausiai žmogus kurį laiką kankinasi dėl neaiškių, neapibrėžtų kūno pojūčių ar skausmų ir dėl to pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Atlikus standartinius, o neretai ir išplėstinius tyrimus paprastai jokios somatinės ligos nenustatoma, tada pacientas siunčiamas pas psichiatrus ar psichoterapeutus. Dažnai pats žmogus būna nusiteikęs labai skeptiškai dėl šio vizito. Jis ar ji patiria fizinę kančią ir pirmiausia tikisi surasti ir diagnozuoti kokią nors fizinę negalią.

Pasiūlymas apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus nustebina, o neretai ir supykdo. Kalbantis išryškėja tam bronchus plečiantis vaistas nuo hipertenzijos emocinės problemos, tačiau tikrai ne visi pacientai pasiryžta psichoterapiniam gydymui.

Dalis taip ir lieka skeptiškai nusiteikę ir tęsia apsilankymus pas fizinės sveikatos specialistus, deja, neretai beprasmiškai. Ar jos daugiausiai susiję su stresu, nerimu?

nuo hipertenzijos su jodu

Neišreikštomis emocijomis? Psichosomatiniai sutrikimai susiję su pernelyg dideliu emociniu krūviu, kurį patiria psichika. Tai gali būti tiek stresas, tiek skaudūs, traumuojantys išgyvenimai, tiek kaip hipertenzija veikia psichiką neįsisąmoninti jausmai. Esmė yra tame, jog kai mūsų psichika, susiduria su pernelyg stipriais ir jai nebepakeliamais, užliejančiais išgyvenimais, ji permeta juos į kūną — atsiranda jausmui skirti fiziniai pojūčiai.

Tai labai senas psichologinis mechanizmas padedantis mums pavojaus, streso metu išlaikyti blaivią sąmonę, nesutrikti ir reaguoti tinkamai į situaciją. Fiziniai pojūčiai tuo metu palengvina psichikos darbą. Tuos pojūčius mes visi esame tikrai ne kartą išgyvenę ir jie yra mūsų sveiko funkcionavimo dalis. Psichosomatiniai sutrikimai atsiranda tuomet, kai šie pojūčiai užsitęsia, tampa kankinantys, tarsi fiksuojasi ir ima kartotis.

Tam tikromis sąlygomis jie gali sukelti panikos sutrikimus ir rimtas psichosomatines ligas. Jos nuo psichosomatinių sutrikimų skiriasi tuo, kad pasižymi ir fiziniais kūno pažeidimais, jas sunkiau gydyti, nes reikia iš tikrųjų gydyti ir kūną, ir sielą. Tai tokios psichosomatinės ligos kaip: opaligė, arterinė hipertenzija, skydliaukės hiperfunkcija, reumatoidinis artritas, opinis kolitas ir kt.

Jų metu nustatyti tą emocinį komponentą, kuris provokuoja ligą yra pakankami sudėtinga. Beveik visiems gerai pažįstamas psichosomatinis sutrikimas — kai suka vidurius prieš egzaminą, labai svarbų pokalbį ar pan.

sartanai hipertenzijos apžvalgoms

O auštą kraujospūdį kelia nebūtinai cholesterolis, tą puikiai daro ir stresas. Kokias fizinių negalavimų ir emocijų sąsajas išskiria specialistai, ar yra aiškiai nustatytų kūno, tam tikrų organų ir psichikos sąveika? Gal galėtumėte pavardinti? Gal kiekvieno žmogaus psichosomatika veikia individualiai? Nėra tokio dėsningumo, kad koks nors jausmas visiems žmonėms sukeltų tuos pačius fizinius pojūčius ir negalavimus.

Tačiau yra tam tikros mūsų kūno vietos, kurios yra jautresnės, labiau pažeidžiamos ir stipriau nukenčia nuo intensyvių emocijų. Kiekvienu atveju fizinius reiškinius sukėlę jausmai yra individualūs.

hipertenziją gydant juodaisiais kmynais

Dažniausiai tai būna tokie stiprūs ir prieštaringi jausmai, kad juos labai sunku įsisąmoninti ir suvokti. Taip gali nutikti, kuomet jaučiame tam pačiam žmogui ir pyktį, ir neapykantą ir, deja, meilę, prisirišimą. Arba tas pats žmogus mus ir žavi ir gąsdina ir kelia pavydą. Taip pat psichosomatinių sutrikimų priežastis nebūtinai yra vien tik stiprūs jausmai, tai gali būt ir trauminiai išgyvenimai, skaudus, neįsisąmonintas, pamirštas patyrimas.

moterų sveikata uždegimas širdis

Bet kokiu atveju šiuos sutrikimus sukelia tai, kas panašu į susiraizgiusį kamuolį iš jausmų, minčių, patyrimo, emocijų, prisiminimų, baimių, fantazijų, asociacijų ir kt.

Neretai psichosomatinius sutrikimus sukelia agresyviosios mūsų dalies apraiškos.

Daugiau informacijos apie širdies ligų diagnostiką ir gydymą

Taip nutinka žmonėms, kurie dėl savo asmeninių savybių gyvenime yra pasirinkę kelią būti malonūs, mandagūs, paslaugūs. Savo pykčio, nepasitenkinimo, susierzinimo jausmus jie tikrąja to žodžio prasme slopina. Manoma,kad tokiu būdu sužadinama simpatinė nervų sistemos dalis, bet dirginimui neturint iškrovos susergama psichosomatine liga.

Taip nutinka arterinės hipertenzijos ir daugelio autoimuninių ligų atveju. Jei išstumiami ir neigiami globos ir rūpesčio poreikiai, bergzdžiai sužadinama parasimpatinė nervų sistema, gali atsirasti opaligė.

Susiję straipsniai

Vaikams, ko nors labai nenorint, ko nors vengiant ir bijant, dažnai skauda pilvą; temperatūra kyla vien dėl neigiamų emocijų kaip hipertenzija veikia psichiką. Ar tiesa, kad šia prasme vaikai dar jautresni nei suaugusieji, dažniau patiria psichosomatinių sutrikimų?

Raimondas Kubilius, Lietuvos širdies asociacijos narys, www. PSO vertina, kad senosios Vakarų Europos šalyse kasmet 1 milijonas žmonių miršta dėl patiriamo triukšmo.

Jei taip, kodėl taip yra? Taip, vaikystėje mes visi esame jautresni ir labiau pažeidžiami, nes apsauginiai psichikos mechanizmai dar yra nebrandūs ir nesusiformavę. Vaikas emocijas išgyvena ir išreiškia tuojau pat, betarpiškai, spontaniškai, reaguodamas ir kūnu ir siela. Kai to padaryti jis negali, kuomet baiminasi aplinkinių reakcijos ar tiesiog nepajėgia, jo jausmai labai greitai pereina į kūną ir atsiranda taip vadinamos psichosomatinės reakcijos.

Dažnai vaikai savo skausmą ar liūdesį parodo sutrikusiu, nekontroliuojamu, neadekvačiu elgesiu. Tačiau pyktis ar susierzinimas, taip pat baimė, gali pasireikšti pilvelio skausmais. Vaikas, kuris nenori atsiskirti nuo mamos, kuriam nepatinka darželis, kaip tyčia ima ir suserga. Tokiu būdu mažylis somatizuoja atsiskyrimo nuo mamos liūdesį ir skausmą, baimę ir pyktį,nes jais pasidalinti su mama negali — juk ji verčia jį lankyti darželį. Tuo pat metu gaudamas iš ligos ir antrinę naudą — sergantį jį slaugo mama.

Egzistuoja nuomonė, jog beveik visų ligų pagrindą sudaro tam tikros psichologinės priežastys. Kai kurie drąsiai teigia, kad nuo to priklauso net onkologiniai susirgimai. Ar nepavojinga pereiti į tokį kraštutinumą? Ne, aš nemanau, kad visų fizinių ligų pagrindas yra emocijos. Manau, jog yra nemažai ligų, kurios tradicinės medicinos receptai hipertenzijai gydyti labai aiškų biologinį ar genetinį pagrindą.

Nors kiekvienoje ligoje mano manymu yra ir psichologinis komponentas, jo taip pat nereikėtų pervertinti. Savo darbe visuomet vadovaujuosi taisykle, jog pirmą kartą dėl psichosomatinių sutrikimų besikreipiantis žmogus visuomet privalo pirmiausia atlikti visus standartinius, o jei reikia ir specifinius fizinius tyrimus.

Jie padeda nustatyti somatines ligas ir leidžia nesuklysti. Širdies širdies sveikatos komponentai tokių svarbių tyrimų yra skydliaukės hormonų koncentracija kaip hipertenzija veikia psichiką. Jos sumažėjimas gali sukelti būkles, kurios labai primena depresiją, tačiau ši depresija nesveiks nei nuo vaistų nei nuo pokalbių sielos raminimoją galima nesunkiai pagydyti paskyrus gerti skydliaukės hormonus, kurių trūkumas ir sukėlė šią būklę.

Jei žmogui ką nors vis maudžia, skauda, gydytojus perėjo — priežasčių nerado, jis gal ir gali susimąstyti, jog tai ne fiziniai negalavimai. Bet kaip pačiam išsiaiškinti, kur slypi priežastis, kaip sau padėti, nuo ko pradėti?

delnais hipertenzijai

Jeigu vargina skausmai ir kiti pojūčiai, o medicininiai tyrimai yra normalūs, greičiausiai jūs išgyvenate kokią nors krizę. Verta pamąstyti apie tai: ar pastaruoju metu nebuvo kokio nors skausmingo, traumuojančio įvykio, netekties skyrybos, darbo praradimas, artimo žmogaus liga, išėjimas į pensiją ar kt. O gal jus vargina nuolatinis, besitęsiantis stresas, gyvenimiška situacija, kuri verčia jaustis nepajėgiu ar bejėgiu?

Vis tik atsiradus psichosomatiniams sutrikimams, dažniausiai tai reiškia, jog jums reikalinga specialisto pagalba. Linkiu nelaukti, kol skausmai taps visai nepakeliami, o kreiptis pagalbos tuomet, kai tik pasijutote blogai.

Nuorodos kopijavimas

Skaičiau tokią mintį, jog asmenys, turintys psichosomatinių sutrikimų, dažnai pasižymi problema, vadinama aleksitimija. Tai reiškia, kad žmogus labai sunkiai arba visai negali įvardyti savo jausmų ir būsenų. Ką apie tai manote, ar ir jūs pastebite šį požymį, kai susiduriate su psichosomatinių sutrikimų turinčiais žmonėmis?

Taip, tai pagrindinė problema žmonių, kurie turi psichosomatinius sutrikimus. Aleksitimija — tai esminis žmogaus nesugebėjimas įsisąmoninti savo jausmus ir suvokti jų ryšį su liga. Tuomet jausmas neiškraunamas žodžiais ar fizine veikla ir permetamas į kūną, jo organus. Aleksitimija pasižymintis žmogus gali būti intelektualus, išsilavinęs, apsiskaitęs, daug pasiekęs gyvenime, tačiau pokalbio metu paaiškėja, kad jo kalboje visiškai nėra žodžių kurie atspindėtų jo jausmines būsenas.

Jausmus jis įvardija tik per kūno pojūčius. Tokiais atvejais gerai padeda psichoterapija — tai būdas pažinti save ir savo jausmines būsenas bei jas išreikšti žodžiais ir po truputį keisits. Kuomet pavyksta tai padaryti, simptomai tampa nereikalingi.

Bet kokiu atveju, tam, kad išvengti psichosomatinių sutrikimų, hipertenzija ir vegetarizmas laikytis kelių taisyklių: — Verta peržiūrėti savo darbo ir poilsio režimą.

Gal jūs pastaruoju metu per daug dirbate, per mažai ilsitės, nes laisvalaikiu dar rūpinatės kitais? Kaip hipertenzija veikia psichiką rekomenduoju žmonėms laikytis taisyklės 3x8: 8h darbo, 8h miego ir 8h laisvalaikio.

Supraskite, jūs negalėsite pasirūpinti tinkamai nei kitais nei darbu jei pirmiausia nepasirūpinsite savimi, savo poreikiais, nepastatysite jų į pirmą vietą.

Mes visi šiais laikais esame paskendę veiksme, mes lekiame, einame, bėgame, skubame gyventi, veikti, ką nors vis turime padaryti. Taip psichikoje kaupiasi neišgyventos emocijos, vėliau sukeliančios simptomus, nes joms tiesiog nėra vietos mūsų gyvenime. Suteikite sau galimybę kaip hipertenzija veikia psichiką su savimi ir savo jausmais.

Tai ne mažiau svarbu nei gerti vaistus. Pasivaikščiokite, pamedituokite, pasvajokite. Suplanuokite laiką taip, kad jame būtų vietos ir laiko jausmui ir išgyvenimui. Nepamirškite pagrindinio sveikimo principo: jausmas, kuris išgyvenamas turi būti sudėtas į žodžius, tuomet jis nebekels simptomų. Skirkite laiko ir jėgų santykiams ir kalbėkitės su jums artimais žmonėmis apie kaip hipertenzija veikia psichiką kas jus tuo metu jaudina.

Galbūt jus domina